Biomechanika 1

The flashcards below were created by user laura9632 on FreezingBlue Flashcards.

  1. Biomechanika
    mokslas apie gyvūnų ir žmogaus organų mechanines savybes ir aktyvius judesius, grindžiamas mechanikos dėsniais, anatominiais ir fiziologiniais gyvo organizmo ypatumais.
  2. Žmogaus biomechanika
    bene plačiausia bendrosios biomechanikos dalis. Jai priklauso ir žmogaus atramos ir judėjimo organų sistemos mechaninės veiklos tyrimas, širdies mechaninio darbo ir kraujotakos modeliavimas.
  3. Biomechanikos duomenys taikomi
    odontologijai (dantims protezuoti), ortopedijai (kuriant galūnių protezus), traumatologijai (įtveriant galūnes).
  4. sporto ir fizinių pratimų biomechanika
    remiantis mechanikos dėsniais nagrinėjami žmogaus judėjimo ypatumai fizinių pratimų metu.
  5. Pagrindinis biomechanikos uždavinys
    jėgos panaudojimo, atliekant fizinį pratimą, veiksmingumo vertinimas. Judesiai nagrinėjami norint nustatyti, nuo ko priklauso jų veiksmingumas, kokiomis sąlygomis ir kaip geriau juos atlikti.
  6. Biomechanika iš dalies sprendžia tokius uždavinius:
    • Žmogaus judesių nagrinėjimas ir aiškinimas.
    • Išorinių jėgų, veikiančių žmogaus judėjimą, nagrinėjimas ir aiškinimas.
    • Judėjimo užduoties sprendimo rezultatų nagrinėjimas ir aiškinimas.
    • Sąlygų, kuriomis jie atliekami, tyrimas.
    • Žmogaus judesių tobulėjimo nagrinėjimas ugdymo ir treniruočių metu.
  7. Biomechanikos raida
    Aristotelis, Klaudijus Galenas, Avicena, Leonardas da Vinčis, Giovanni Alfonso Borelli, Eduardas Vilhelmas Vėberis, Etiene Marey, Christian Wilhelm Braune, Ivanas Sečenovas, Piotras Lesgaftas.
  8. Mechanika
    mokslas, tiriantis sąveikaujančių medžiaginių kūnų pusiausvyrą ir padėties erdvėje kitimą. Tiriant mechaninį žmogaus kūno judėjimą, atliekama kinematinė ir kinetinė jo analizė.
  9. Kinematika
    mokslas, tiriantis taškų arba kūnų judėjimo trajektorijas, greičius, pagreičius, neatsižvelgiant į veikiančias jėgas.
  10. Kinetika
    mokslas, tiriantis jėgų veikiamų kūnų pusiausvyrą (statika) ir judėjimą (dinamika).
  11. Biofizika
    mokslas, tiriantis molekulių, ląstelių, biologinių sistemų vyksmų fizinę ir cheminę prigimtį.
  12. Biomedicininė inžinerija
    – tai prietaisų, mechanizmų, sporto įrankių, treniruoklių kūrimas ir konstravimas, remiantis biomechanikos duomenimis.
  13. bionika.
    Mokslas, tiriantis organizmų struktūras, gyvybinės jų veiklos principus ir panaudojimą techniniams reikalams
  14. Biomechanikos dydžių matavimo metodai
    • Tokie dydžiai, kuriuos galima pamatuoti arba apskaičiuoti, vadinami kiekybiniais dydžiais. Vertinant tik kiekybinius rodiklius atliekame kiekybinę biomechaninę analizę.
    • Jei judėjimas aprašomas tik žodžiais (greitai, lėtai ar pan.), tokie dydžiai vadinami kokybiniais dydžiais. Vertinant tik kokybinius rodiklius atliekame kokybinę biomechaninę analizę.
    • Biomechanikos dydžių matavimo metodai:
    • Tiesioginiai – kai matuojamas būtent tas dydis, kuris mums reikalingas.
    • Netiesioginiai metodai- norimą biomechanikos dydį galima apskaičiuoti remiantis kitais žinomais dydžiais (kai negalima atlikti tiesioginių).
  15. Jėgos matavimas
    Tam tikrų raumenų grupių jėgai matuoti naudojami jėgomačiai. Jais galima matuoti plaštakos, liemens, kojų ir kitų raumenų grupių jėgą. Jie patogūs matuoti statinę jėgą, tačiau jais negalima matuoti jėgos kitimo laike. Dinaminei jėgai matuoti plačiai naudojamos tenzometrinės sistemos.
  16. Pagreičio matavimas
    Paprasčiausi prietaisai pagreičiui matuoti grindžiami inercijos jėgos, kuri veikia judant kūnui su pagreičiu, matavimu. Prietaisai pagreičiui matuoti vadinami akcelerometrais.
  17. Kampinių dydžių matavimas
    Sukamųjų judesių kampo pokyčius, kampinius greičius ir kampinius pagreičius patogu matuoti goniometru. Goniometrai (prietaisai sąnarių kampams matuoti) yra mechaniniai ir elektriniai. Mechaniniai tinka matuoti statinės padėties sąnarių kampus, o elektriniai - sąnarių kampų kitimą.
  18. slenkamasis kūno judėjimas
    Ne visada būtina nurodyti visų kūno dalių, visų jo taškų padėtį. Patį kūną galima laikyti tašku. Nebūtina nurodinėti visų kūno taškų padėtį, jei vienodai juda visi kūno taškai. Toks kūno judėjimas, kai visi jo taškai juda vienodai, vadinamas slenkamuoju.
  19. atskaitos kūnas
    Žmogaus ir kitų kūnų judesius galima pamatuoti tik lyginant jų padėtį kito laisvai pasirinkto kūno atžvilgiu. Dažniausiai žmogaus ir jo įrankiu judėjimas matuojamas žemės arba kito kūno atžvilgiu. Tas kūnas vadinamas atskaitos kūnu.
  20. Poslinkis
    Taškui judant, pasikeičia galinė jo padėtis, palyginus su pradine. Tiesė, jungianti pradinę taško padėtį su galine, vadinama poslinkiu. Poslinkis yra vektorinis dydis. Jo kryptis – nuo pradinio taško galinio link, o dydis lygus tiesės atkarpos, jungiančios galinę ir pradinę padėtis, ilgiui.
  21. Vektoriai
    • Dydžiai, apibūdinami ne tik skaitine verte, bet ir kryptimi erdvėje, vadinami vektoriniais dydžiais, arba tiesiog vektoriais. Vektoriniais dydžiai vaizduojami tiesių atkarpomis, pažymėtomis rodyklėmis. Atkarpos ilgis pasirinktu masteliu išreiškia skaitmeninę dydžio reikšmę, o rodyklė rodo jo kryptį.
    • Dydžiai, neturintys erdvėje krypties, o apibūdinami tik savo skaitine verte, vadinami skaliariniais dydžiais, arba tiesiog skaliarais.
  22. Trajektorija
    Kalbant apie taško poslinkį, svarbu žinoti tik pradinę ir galinę taško padėtis. Yra nesvarbu, kokiu keliu jis tą padėtį pasiekia. Linija, kuria vyksta judėjimas, vadinama trajektorija. Taško trajektorija – tai erdvinis jo judėjimo piešinys.
  23. Laisvas kūnų kritimas
    Įdomus tolygiai greitėjančio judėjimo pavyzdys yra laisvasis kūnų kritimas. Aukštyn mestas kūnas juda tolygiai lėtėdamas. Krintantys kūnai juda tolygiai greitėdami. Jų pagreitis lygus 9,81 metro per sekundę kvadratu.Pagreičio vektorius nukreiptas vertikale žemyn. Kūnui krintant, pagreičio vektoriaus kryptis sutampa su greičio vektoriaus kryptimi. Pagreitis – teigiamas, ir greitis, slenkant laikui, didėja.
  24. Medžiaga
    gali būti dujos, skystis arba kietasis kūnas, yra apibrėžiama kaip substancija užimanti vietą
  25. masė
    medžiagos kiekis, sudarantis objektą. (Gaunama sveriantis- kūno masės indeksas).
  26. inercija
    Paprastai yra sudėtingiau pakeisti sunkaus kūno judėjimą negu lengvesnio. Toks medžiagos nenoras keisti judėjimo padėtį yra vadinamas inercija.
  27. Kūno svoris
    • yra jėga įtempta gravitacijos kūnui. Svoris yra vektorinis dydis, kurio kryptis visuomet veikia į Žemės centrą, tai yra vertikaliai žemyn.
    • : W=m x g (m – masė, W – svoris, g – gravitacijos pagreitis)
  28. Gravitacijos centras
    • Mechanikoje dažnai patogu kūno judėjimą aprašyti kaip vieną tašką erdvėje. Šiuo tikslu naudojama sąvoka gravitacijos centras, kuris apibrėžia tašką kūne, kuriame visas kūno svoris laikomas veiksmu. Nuo jo lengviausia pajudinti.
    • Priimta, kad vertikalioje pozoje gravitacijos centras yra žemiau dubens, ties viršutiniu kryžkaulio regionu, prieš antrąjį kryžkaulinį stuburo slankstelį.
    • Pagal apibrėžimą, gravitacijos centras visuomet bus link sunkiausio dalies galo, apytiksliai 57% segmentinio ilgio nuo nutolusio nuo galūnės galo, tiksli padėtis skirtinga skirtingiems žmonėms ir skirtingoms kūno dalims.
  29. Masės centras
    – taškas, aplink kurį objekto masė yra pasiskirsčiusi vienodai.
  30. Jėga
    • Taigi jėga gali būti apibrėžiama kaip dydis, kuris keičiasi arba yra linkęs keisti masės, su kuria jis liečiasi, judėjimą. Jeigu judėjimo pokytis nepasireiškia, taip yra todėl, kad besiliečiančiai jėgai priešinasi kita, lygi jėga, veikianti tą masę priešinga kryptimi.
    • Jėgos gali būti skirstomos į kontaktines (pvz., trintis) ir nekontaktines (pvz, gravitacija), tačiau tam, kad būtų sukeliama jėga, viena masė turi veikti kitą.
    • Jėga yra vektorinis dydis – jos kryptis yra lygiai taip pat svarbi kaip ir didumas, o jėgos vienetas yra niutonas (N).
  31. Jėgos sistemos
    • Dviejų ar daugiau jėgų grupė
    • jėgos: kolinearios, komplanarios, susikertančios
    • jėgos sistemos: linijinės, paralelinės, susikertančios
    • Bendros jėgos sistemos – tai jėgos sistemos, kurios negali būti skirstomos pagal anksčiau paminėtus apibrėžimus. Dauguma jėgos sistemų, su kuriomis susiduriama, pakliūna būtent į šią grupę, jos sudaro tiek linijinius, tiek kampinius judesius. Vis dėlto dažnai analizuojant tokias sistemas yra patogu, suskaidyti jas į komponentines sistemas pagal aukščiau paminėtą klasifikaciją.
  32. Vektorinė jėgų analizė
    sistemos vektorių sumos rezultatas, kuris yra paprasčiausia viena jėga sukelianti tokį pat efektą kaip visos jėgos veikiančios kartu.
  33. Pusiausvyra ir stabilumas
    • Kūnas yra pusiausvyros arba balanso būsenoje, kuomet visų kūną veikiančių jėgų ir jėgų momentų atstojamoji yra lygi nuliui. Jo judėjimo būvis nesikeičia.
    • Kūnas gali būti statiškos (kuomet kūnas nejuda) ir dinamiškos (kuomet kūnas juda pastoviu kampiniu ir linijiniu greičiu) pusiausvyros būsenos.
    • Kai kietas kūnas yra statiškos pusiausvyros būsenos ir yra veikiamas papildomos jėgos, jo pusiausvyros būsena bus nustatoma pagal jo tolesnį elgesį: stabili, nestabili arba neutrali.
  34. Kietojo kūno pusiausvyra priklauso nuo:
    • Atramos taško ploto.
    • Gravitacijos centro aukščio virš atramos pagrindo.
    • Gravitacijos linijos padėties.
    • Kūno svorio.
  35. Jėgos momentas
    • Kad jėga galėtų kūną įsukti, ji turi neiti per sukimosi ašį.
    • Atstumas nuo sukimosi ašies iki jėgos veikimo linijos vadinamas jėgos pečiu ir žymimas raide d.
    • Jėgos ir jėgos peties sandauga vadinama jėgos momentu M: M = F x d. Jėgos momento matavimo vienetas ― niutonmetras (Nm).
    • Jėgos momentas laikomas teigiamu, kai jėga sukelia posūkį prieš laikrodžio rodyklę ir neigiamu ― pagal laikrodžio rodyklę
    • Išorės jėgos, veikiančios kūną, jei neina per sukimosi ašį, taip pat sukuria jėgos momentą.
  36. Svertai.
    • Kai kūną veikia keli jėgos momentai, toks mechanizmas vadinamas svertu. Vadinasi, žmogaus kaulai, sujungti sąnariais ir veikiami raumenų ir išorės jėgų, sudaro svertų sistemą.
    • Kiekvienas svertas turi tokius elementus: atramos tašką arba sukimosi ašį; jėgų veikimo taškus; sverto pečius (atstumas tarp atramos taško ir jėgų veikimo taško); jėgos pečius (atstumas tarp atramos taško ir jėgų veikimo linijos, t. y. statmens, nuleisto iš atramos taško į jėgos veikimo liniją, ilgis).
    • Vienpusis ir dvipusis svertas
    • Galioja tokia svertų taisyklė: kiek laimima jėgos, tiek pralaimima kelio, ir atvirkščiai, kiek laimima kelio, tiek pralaimima jėgos.
Author:
laura9632
ID:
316027
Card Set:
Biomechanika 1
Updated:
2016-02-17 15:46:30
Tags:
biomechanika
Folders:
Biomechanika
Description:
defg
Show Answers: