CNS 1

Home > Preview

The flashcards below were created by user laura9632 on FreezingBlue Flashcards.


  1. Centrinės nervų sistemos apibūdinimas
    CNS sudaro galvos ir nugaros smegenys. Jos reikšmė: Jungia organus ir organų sistemas į bendrą visumą; Dėl CNS organizmas prisitaiko prie pakitusių vidaus (vidinės organizmo terpės) ir aplinkos sąlygų; Dėl CNS informacija juntama, apdorojama, saugoma ir atgaminama; Informacija labai tiksliai ir greitai perduodama organui-taikiniui.
  2. Smgenenis sudarančios medžiagos
    Pilkoji– neuronų kūnų sankaupos (branduoliai), dendritai ir nemielininiai aksonai; Baltoji – mielininiai aksonai; Be neuronų smegenyse yra atraminių glijos ląstelių.
  3. Neuroglijos ląstelės:
    Oligodendrocitai Astrocitai Mikroglija
  4. Refleksas
    - efektoriaus atsakas į receptoriaus dirginimą dalyvaujant CNS su atgaliniu ryšiu.
  5. Reflekso lankas
    - kelias, kuriuo nervinis impulsas nukeliauja nuo receptoriaus iki efektoriaus. Jo dalys: Receptorius, Įcentrinis laidas (nervas), juntamasis, sensorinis, aferentinis, kylantysis Nervinis centras, Išcentrinis laidas (nervas) eferentinis, motorinis, nusileidžiantysis Efektorius (raumuo, liauka). Reflekso lankas : somatinis (skeleto raumenų f-ja, valingas judėjimas), autonominis (vegetacinis, vidaus organai, lygieji raumenys, širdis, liaukos, kraujagyslės) Svarbi ANS ypatybė: galinio neurono kūnas guli ne smegenyse, bet autonominiame mazge; Išcentrinė ANS skaidula sudaryta iš preganglinės ir postganglinės dalių.
  6. Reflekso laikas:
    Bendrasis– laiko tarpas nuo receptoriaus padirginimo iki efektoriaus atsako; Grynasis – laiko tarpas per kurį nervinis impulsas plinta nerviniu centru.
  7. Refleksų klasifikacija:
    Pagal prigimtį: Nesąlyginiai Sąlyginiai Pagal trukmę: Trumpieji (faziniai) Toniniai  Pagal sinapsių skaičių CNS. Dvisinapsinis (dešinėje) ir trisinapsinis (kairėje) reflekso lankas  Pagal receptorių išsidėstymą: Paviršiniai (odos, gleivinių)- eksterorecepciniai Gilieji (suasgyslių, antkaulių, sąnarių)- interorecepciniai, propriorecepciniai (savieji- reflekso lankas prasideda ir baigiasi tame pačiame organe) Pagal paskirtį: Gynimosi Maitinimosi Lytiniai Orientacijos Balso Padėties išlaikymo Virškinimo Orientaciniai Pagal efektorių (atsakomąjį organą): Motoriniai (raumuo) Sekreciniai (liauka) Vazomotoriniai Pagal nervinio centro vietą CNS: Spinaliniai (nug. smeg) Bulbariniai (pailg, smeg.) Mezencefaliniai (vid. smeg.) Diencefaliniai (tarp. smeg.) Kortikaliniai (žievė)
  8. Nerviniai centrai ir jų ypatybės.
    Tai visuma neuronų (neuronų kūnų sankaupa, grupė) CNS, dalyvaujančių kurios nors organizmo funkcijos koordinuotame reguliavime; Nervinį centrą sudarantys neuronai yra funkciškai susiję; Vieną nervinį centrą sudarantys neuronai gali būti išsidėstę vienoje ar keliose NS dalyse.  Vienkryptis nervinio impulso plitimas nerviniame centre (lemia cheminės sinapsės sandara) Mažas nervinio centro labilumas – perduoda mažiau impulsų negu nervai Reflekso laikas Impulsų sumacija: Laiko sumacija: Sinapsinių potencialų serija kas tam tikrą laiko tarpą, vienas po kito SP gali kilti vienoje arba keliose sinapsėse SP sumuojasi, pasiekiamas slenkstis, susidaro VP Erdvės sumacija: Būtina daugiau sinapsių, kur tuo pačiu metu kyla SP, pasiekiamas slenkstis, susidaro VP Greičiau pavargsta negu nervai Iradiacija – vieno nervinio centro ilgas ir stiprus dirginimas aktyvina kitus greta esančius centrus Indukcija: Po jaudinimo seka slopinimas – neigiama indukcija Po slopinimo seka jaudinimas – teigiama indukcija Apie jaudinimo židinį susidaro slopinimo zona arba apie slopinimo židinį susidaro jaudinimo zona – simultaninė indukcija
  9. Impulsų sumacija
    Laiko sumacija: Sinapsinių potencialų serija kas tam tikrą laiko tarpą, vienas po kito SP gali kilti vienoje arba keliose sinapsėse SP sumuojasi, pasiekiamas slenkstis, susidaro VP Erdvės sumacija: Būtina daugiau sinapsių, kur tuo pačiu metu kyla SP, pasiekiamas slenkstis, susidaro VP
  10. Iradiacija
    vieno nervinio centro ilgas ir stiprus dirginimas aktyvina kitus greta esančius centrus
  11. Indukcija
    Po jaudinimo seka slopinimas – neigiama indukcija Po slopinimo seka jaudinimas – teigiama indukcija Apie jaudinimo židinį susidaro slopinimo zona arba apie slopinimo židinį susidaro jaudinimo zona – simultaninė indukcija
  12. Nervinių centrų (NC) veiklos koordinacija-
    NC sąveika, dėl kurios įvairios CNS dalys veikia suderintai reaguodamos į įvairius dirgiklius. NC koordinacijos principai: Dominantės: dirginant kelis NC tuo pačiu metu, vienas dominuos, kiti bus prislopinti. Reciprokinės inervacijos: tarpusavyje suderintas raumenų antagonistų veikimas. Svarbu koordinuotiems judesiams. Bendro galutinio neurono: aferentinių neuronų žymiai daugiau nei eferentinių; tas pats motorinis neuronas gali įeiti į daugelio refleksinių lankų sudėtį. Grįžtamojo ryšio: informacija apie įvykusį veiksmą iš efektoriaus grįžta į nervinį centrą. Svarbu refleksui sustiprinti arba slopinti, užtikrina kokybišką funkcinės sistemos veiklą.
  13. Slopinimo procesai CNS.
    Presinapsinis: Viena sinapsė slopina antrą; Nesusiformuoja veikimo potencialas; Aksoaksoninėse sinapsėse. Posinapsinis: Išsiskiria slopinamieji mediatoriai (glicinas nugaros smegenyse, gama amino sviesto r.(GABA) – galvos smegenyse); Vyksta posinapsinės membranos hiperpoliarizacija – membranos potencialas tampa neigiamesnis nei ramybės metu. Pesimalus (antrinis): Būna jaudinamosiose sinapsėse; Dažnai dirginant susidaro posinapsinis potencialas; Veikimo potencialo kreivė ne „spyglio“, o „plato“ formos. Slopinimas po dirginimo.
  14. Presinapsinis slopinimas
    Viena sinapsė slopina antrą; Nesusiformuoja veikimo potencialas; Aksoaksoninėse sinapsėse.
  15. Posinapsinis slopinimas
    Išsiskiria slopinamieji mediatoriai (glicinas nugaros smegenyse, gama amino sviesto r.(GABA) – galvos smegenyse); Vyksta posinapsinės membranos hiperpoliarizacija – membranos potencialas tampa neigiamesnis nei ramybės metu.
  16. Pesimalus (antrinis) slopinimas
    Būna jaudinamosiose sinapsėse; Dažnai dirginant susidaro posinapsinis potencialas; Veikimo potencialo kreivė ne „spyglio“, o „plato“ formos.
  17. Nugaros smegenų motoriniai neuronai
    yra pilkosios medžiagos priekiniuose raguose: Alfa motoriniai neuronai: Toniniai α motoriniai neuronai; Faziniai α motoriniai neuronai. Gama motoriniai neuronai.
  18. Nugaros smegenų refleksinė funkcija
    Užtikrina motorinę funkciją: Apsauginių propriorecepcinių refleksų centrai; Ritminių refleksų centrai; Kūno pozos (padėties) išlaikymo refleksai; Odos-raumenų refleksų centrai; Autonominių refleksų centrai.
  19. Nugaros smegenų laidinė funkcija
    Užtikrina baltoji nugaros smegenų medžiaga: Projekciniai laidai Asociaciniai Komisūriniai Įcentriniai laidai- spinocerebriniai: jais informacija keliauja į įvairias galvos smegenų sritis iš: odos, proprioreceptorių, interoreceptorių. Išcentriniai laidai- cerebrospinaliniai: užtikrina valingus kūno judesius, palaiko raumenų tonusą ir judesių koordinaciją, svarbūs išlaikant pozą ir pusiausvyrą.
  20. Pailgųjų smegenų ir tilto funkcijos:
    Refleksiniai centrai. Refleksiniai-automatiniai – patys geba generuoti nervinius impulsus. Užtikrina kūno pozos išlaikymą: statinių ir statokinetinių refleksų centrai. Pailgosiose smegenyse yra galvos nervų branduoliai: klajoklio nervo branduolys. Pailgųjų smegenų branduoliuose vyksta pirminė sensorinių dirgiklių sukelto jaudinimo analizė. Tilto tinkliniame darinyje yra pneumotaktinis centras. Tilto neuronai aktyvina nugaros smegenų neuronus.

Card Set Information

Author:
laura9632
ID:
316170
Filename:
CNS 1
Updated:
2016-02-20 15:20:58
Tags:
fiziologija
Folders:
Fiziologija
Description:
ergr
Show Answers:

Home > Flashcards > Print Preview