Angliavandenių svarba, klasifikacija, struktūros

Home > Preview

The flashcards below were created by user laura9632 on FreezingBlue Flashcards.


  1. Angliavandeniai- apibrėžimas, masė
    polihidroksialdehidai arba polihidroksiketonai, arba medžiagos, kurias skaidant jie susidaro

    sudaro didelę organinių junginių dalį gamtoje: iki 90% sausos augalų ir iki 2% sausos gyvūnų masės
  2. Angliavandenių funkcijos
    • Energinė (1g – 4 kcal);
    •  Atsarginės maisto medžiagos (glikogenas, krakmolas)
    •  Svarbūs kitų junginių sintezei ir struktūrai: aminorūgščių, nukleorūgščių, glicerolio, sudėtinių baltymų ir lipidų
    •  Struktūrinė (sudėtinė glikoproteinų ir proteoglikanų dalis; augaluose- celiuliozė; vėžiagyvių- chitinas)
    •  Apsauginė (antikūnai yra glikoproteinai)
    •  Specifinės funkcijos:
    •  heparinas- antikoaguliantas, plazmos praskaidrintojas
    •  atpažinimo funkcija (receptorių sudėtinė dalis)
  3. Monosacharidų bendrosios savybės:
    • paprasčiausi angliavandeniai
    •  tai polihidroksialdehidai arba polihidroksiketonai
    •  tirpūs vandenyje
    •  dauguma saldūs
    •  bespalvės, kristalinės medžiagos
    •  visi (išskyrus dihidroksiacetoną) turi chiralinius (asimetrinius) anglies atomus (t.y. prie vieno C atomo prijungti 4 skirtingi pakaitai)
    •  optinis aktyvumas: monosacharidų tirpalai suka tiesiškai poliarizuotos šviesos plokštumą-
    •  kairiojo sukimo: L-eilės
    •  dešiniojo sukimo: D- eilės
    •  sudaro erdvinius izomerus
    •  D- stereoizomerai (OH grupė prie paskutinio asimetrinio C atomo yra dešinėje) -vyrauja gamtoje
    •  L – stereoizomerai (OH grupė prie paskutinio asimetrinio C atomo yra kairėje)
    •  turintieji 4 ir daugiau C atomus gali sudaryti tiek linijines (atviras) tiek ciklines (tirpaluose) formas
  4. Monosacharidų struktūra:
    • Monosacharidų (pentozių, heksozių) struktūros :
    •  linijinė
    •  ciklinės (pusiau acetalio):
    • ▪ α anomeras
    • ▪ β anomeras
    •  Ciklinės struktūros gali turėti:
    •  penkianarį (furanozinė forma) žiedą
    •  šešianarį (piranozinė forma) žiedą
    •  Piranozės žiedo erdvinės konformacijos:
    •  “kėdės”
    •  “valties ”
  5. Monosacharidų klasifikacija:
    •  Pagal funkcines grupes :
    •  aldozės- prie C 1 aldehidinė gr.
    •  ketozės- prie C 2 okso gr.
    •  Pagal anglies atomų skaičių:
    •  triozės (C3) –gliceraldehidas (aldozė), dihidroksiacetonas (ketozė)
    •  tetrozės (C4) -treozė, eritrozė
    •  pentozės (C5)- ksilozė, ribozė, deoksiribozė
    •  heksozės (C6)- gliukozė, galaktozė, manozė (aldozės), fruktozė (ketozė)
    •  heptozės (C7)- sedoheptozė
  6. triozės
    –gliceraldehidas (aldozė), dihidroksiacetonas (ketozė)
  7. tetrozės
    -treozė, eritrozė
  8. pentozės
    ksilozė, ribozė, deoksiribozė
  9. heksozės
    gliukozė, galaktozė, manozė (aldozės), fruktozė (ketozė)
  10. heptozės
    - sedoheptozė
  11. Monosacharidų dariniai:
    • Sacharidų alkoholiai
    • Sacharidų rūgštys
    • Fosforo rūgšties esteriai
    • Deoksisacharidai
    • Aminosacharidai
  12. Sacharidų alkoholiai
    • susidaro redukuojant aldehido ar ketono grupę:
    •  sorbitolis (gliucitolis)
    •  manitolis
    •  ribitolis (adonitolis)
    •  ksilitolis ir tt.
    •  inozitolis
    •  glicerolis
    • b. svarba:
    •  vartojami kaip saldikliai
    •  glicerolis, inozitolis- lipidų sudėtyje
    •  IP3 svarbus signalo perdavimuI
  13. Sacharidų rūgštys
    • a. susidaro oksiduojant monosacharidų:
    •  aldehido grupę prie C1- aldono r. pvz.: gliukono r.
    •  hidroksigrupę prie C6- urono r. pvz.: gliukurono r., idurono r.
    •  abi grupes (prie C1 ir C6) – aldaro r. pvz.: gliukaro r.
    • b. Svarba:
    •  urono r. heteropolisacharidų sudėtinė dalis
    •  gliukurono r. svarbi įvairių toksiškų medžiagų nukenksminimui kepenyse
  14. Fosforo rūgšties esteriai
    • tarpiniai angliavandenių apykaitos produktai
    • b. tai metaboliškai aktyvios formos ląstelėse
    • c. dažniausiai reaguoja galinės C1 ir C6 hidroksigrupės, susidaro pvz.:
    •  gliceraldehido-3-fosfatas
    •  gliukozės-1-fosfatas
    •  gliukozės-6-fosfatas
    •  fruktozės-6-fosfatas
  15. Deoksisacharidai
    • tai monosacharidai, kurių viena ar kelios hidroksigrupės pakeistos vandenilio atomais
    • b. Jei OH grupė pakeista prie pentozių C 6 atomo, jos gali būti vadinamos metilpentozėmis
    • (pvz: fukozė)
    • c. svarba
    •  deoksiribozė yra DNR sandas
    •  fukozė- heterooligosacharidų sudėtinė dalis
  16. Aminosacharidai
    • . susidaro hidroksigrupę pakeitus aminogrupe:
    •  D-gliukozaminas
    •  N-acetil-D-gliukozaminas
    •  D-galaktozaminas
    •  N-acetil-D-galaktozaminas
    • b. Svarba: yra oligosacharidų, polisacharidų sudėtyje
  17. Oligosacharidai
    • -tai angliavandeniai, sudaryti iš 2-18 monosacharidų, sujungtų kovalentiniais glikozidiniais ryšiais
    • laisvi (maisto): Disacharidai Trisacharidai
    • nelaisvi: Heterooligosacharidai
  18. Disacharidai:
    • Sacharozė Glc α(1→2) Fru β
    • Maltozė Glc α(1→4) Glc
    • Laktozė Gal β(1→4) Glc
  19. Trisacharidai:
    • Rafinozė -
    •  trisacharidas
    •  randamas cukriniuose runkeliuose, ankštiniuose augaluose
    •  sudarytas iš galaktozės-gliukozės –fruktozės
    •  žmogaus organizme nehidrolizuojamas
  20. Hetrooligosacharidai
    •  sudaryti iš 2-18 įvairių monosacharidų (dažniausiai: fukozė, galaktozė, gliukozė, manozė, ksilozė)
    • ar jų darinių (N-acetilgalaktozaminas, N-acetilgliukozaminas, sialo r.), sujungtų α arba β
    • glikozidiniais ryšiais
    •  glikoproteinų sudėtyje sujungti su baltymais O- arba N- glikozidiniu ryšiu
    •  heterooligosacharidai:
    •  hetrooligosacharidai+baltymai=tikrieji GP
    •  hetrooligosacharidai +lipidai=gangliozidai
  21. Polisacharidai
    • (>18 monosacharidų)
    • a) homopolisacharidai
    • Pagal funkciją:
    • 1. struktūriniai – celiuliozė, hemiceliuliozė, pektinai, chitinas
    • 2. rezerviniai – krakmolas, glikogenas
    • b) heteropolisacharidai (GAG) – visi atlieka struktūrinę funkciją, išskyrus hepariną. Pvz.:
    • hialurono rūgštis, keratansulfatai, dermatansulfatai ir kt.
    • GAG susijungę su baltymais formuoja proteoglikanų kompleksus.
  22. Krakmolas
    • Augalų rezervinis polisacharidas
    •  dviejų gliukozės homopolisacharidų - amilozės ir amilopektino mišinys
    •  Amilozė – linijinis polimeras, α-1-4 glikozidiniai ryšiai
    •  Amilopektinas – šakotas polimeras, α-1-4 ir α-1-6 glikozidiniai ryšiai
    •  amilopektine atsišakojimai (α-1,6-glikozidiniai ryšiai) nustatomi kas 20-30 gliukozės molekulių
  23. Glikogenas
    • Žmogaus ir gyvūnų rezervinis polisacharidas
    •  α-D-gliukozė
    •  Šakotas polimeras, α1-4 ir α1-6 glikozidiniai ryšiai
    •  Kepenyse 10% (bendro svorio)
    •  Raumenyse 1-2 %
    •  glikogene atsišakojimai (α-1,6-glikozidiniai ryšiai) nustatomi kas 8-12 gliukozės molekulių
  24. Glikozaminoglikanai (GAG)
    • linijiniai heteropolisacharidai, sudaryti iš pasikartojančių disacharidų
    •  disacharidą sudaro:
    •  1) aminosacharidas: (N-acetil)gliukozaminas, (N-acetil)galaktozaminas
    •  2) urono rūgštis: L-gliukurono r., L-idurono r.
    • ▪ struktūroje dažnai būna sulfogrupių
    •  yra jungiamojo audinio užląsteliniame užpilde
    •  GAG hidrolizės fermentų stoka sąlygoja mukopolisacharidozes
    •  GAG, prijungti prie baltymų , sudaro proteoglikanus
    • hialurono r., heparinas , chondroitino-6- sulfatas, chondroitino-4- sulfatas, keratano sulfatas, dermatano sulfatas, haparansulfatas
  25. Glikoproteinai:
    • sudėtiniai baltymai, kurių prostetinė grupė- angliavandeniai
    • Proteoglikanai ir tikrieji glikoproteinai
  26. Proteoglikanai
    • Struktūra:
    •  B (5%)+A (95%)
    •  A= heteropolisacharidai- glikozaminoglikanai (GAG)
    •  GAG su baltymais dažniausiai jungiasi O- glikozidiniu ryšiu (su Ser, Thr)
    •  lokalizacija: jungiamasis audinys
    •  funkcijos:polianijonai, svarbūs H2O pasiskirstymui j.a., mitybinė funkcija
  27. Tikrieji glikoproteinai
    • Struktūra:
    •  B (98-96%)+A (2-4%)
    •  A= heterooligosacharidai = 2-18 įv. monosacharidai ar jų dariniai
    •  angiavandeniai su baltymais jungiasi O- (su Ser, Thr) ar N- (su Asn) glikozidiniais ryšiais
    •  Grupės:
    •  Kraujo tGP: Ig, hormonai, transportiniai baltymai (tranferinas, ceruloplazminas, haptoglobinas )
    •  sekretų tGP: kvėpavimo, lytinių, šlapimo takų gleivinės ląstelių gaminami glikoproteinai (mucinai); vidinis Kastle fakrorius
    •  membranų tGP: glikoforinas
    •  jungiamojo audinio tGP: fibronektinas
  28. Kremzlės proteoglikanas
    • makromolekulių kompleksas
    •  šepečio (paparčio lapo) formos
    •  Funkcija: suteikia kremzlei elastingumo
    •  Struktūra:
    •  hialurono r.
    •  prie hialurono r. nekovalentiškai per jungiamuosius baltymus
    • jungiasi šerdiniai baltymai (agrekanai)
    •  prie šerdies baltymo per O-ryšiu prisijungusius trumpus
    • oligosacharidus jungiasi GAG (keratan- ir chondroitino
    • sulfatai)

Card Set Information

Author:
laura9632
ID:
322885
Filename:
Angliavandenių svarba, klasifikacija, struktūros
Updated:
2016-09-03 11:27:40
Tags:
biochem
Folders:
Biochemija
Description:
frgh
Show Answers:

Home > Flashcards > Print Preview