Kraujo fiziologija

Home > Preview

The flashcards below were created by user laura9632 on FreezingBlue Flashcards.


  1. Vidinė organizmo terpė
    • visi skysčiai: kraujas, limfa, tarpląstelinis, smegenų skystis.
    • Jos parametrai  labai pastovūs.
    • Žmogaus organizme yra daug reguliacinių mechanizmų, kurie konstantas išlaiko stabilias ir pastovias.
  2. Homeostazė
    • vidinės terpės sudėties, fizinių ir cheminių savybių pastovumas.
    • Ji užtikrina ląstelėms ir organams palankias funkcionavimo sąlygas.
    • Vieni organai ir sistemos teikia organizmui medžiagas (virškinimo, kvėpavimo sistemos), kiti- šalina MA produktus (inkstai, kvėpavimo sistema).
  3. Kraujo f-jos
    • Transportinė:
    • Kvėpuojamoji- perneša O2, CO2
    • Maitinamoji- aprūpina A, B, R, mineralinėmis medžiagomis, vitaminais ir t.t. ląsteles
    • Ekskrecinė- MA produktus neša į šalinimo organus
    • Vienijamoji- vykdo humoralinį reguliavimą
    • Termoreguliacinė- cirkuliuodamas sulygina įvairių kūno dalių temperatūrą

    • Apsauginė: į organizmą gali patekti mikroorganizmų, svetimų medžiagų. Kraujyje yra daug apsauginių mechanizmų:
    • Leukocitai (makrofagai, T limfocitai)- ląstelinis imunitetas
    • Antikūnai, citokinai, komplemento baltymai, ŪFB (c reaktyvus baltymas, fibrinogenas, antitripsinas)- kraujo plazmos baltymai, humoralinio imuniteto dalis
  4. Kraujo fiziniai rodikliai:
    Hematokritas, kraujo kiekis, eritrocitų nusėdimo greitis, pH, osmotinis slėgis
  5. Hematokritas
    • kraujo kūnelių užimamas tūris, išreikštas tūriu procentais arba santykiniais vienetais (pvz.: H=42% arba H=0.42).
    • Moterų 36- 42% (0,36- 0,42), vyrų 40- 48% (0,4- 0,48).
    • Plazmos tūris (ne hematokritas!): moterų 58- 64% (0,58- 0,64), vyrų 52- 60% (0,52- 0,6).
    • Hematokritas= eritrokritas (eritrocitai 99,9%, leukocitai <1%, trombocitų- dar mažiau).
    • Priklauso nuo eritrocitų skaičiaus ir dydžio. Analizatoriai hematokritą skaičiuoja: H= eritrocitų skaičius x MCV (MCV- vidutinis eritrocito dydis).
    • Rodo kraujo skystumą/ tirštumą.
  6. Kraujo kiekis
    • Pastovus kraujo kiekis svarbus: širdies veiklai, kraujospūdžiui, MA
    • Apskaičiuojamas: 6- 8% kūno svorio (4- 5l); 50- 80 ml/kg kūno svorio; 1 m2 kūno paviršiaus ploto moterims 2,1 l, vyrams 3,1 l
    • Priklauso nuo: Amžiaus (naujagimių- 15% kūno svorio); Kūno padėties (išgulėjus 1- 2 savaites cirkuliuojančio kraujo kiekis sumažėja 10- 15%, nes dalis atsideda į depus)
    • Cirkuliuojantis ir deponuotas. Deponuotas- kepenų, blužnies, inkstų, plaučių, žarnyno, odos kraujagyslėse. Reikšmingas nukraujavus, sumažėjus kraujospūdžiui, fizinio darbo metu.
    • Normovolemija- normalus (fiziologinis) kraujo kiekis. Hipervolemija- padidėjęs, hipovolemija- sumažėjęs. Kiekvienoje iš jų hematokritas gali būti normalus, padidėjęs arba sumažėjęs.
  7. Eritrocitų nusėdimo greitis
    • Vyrų 1- 10 mm/val, moterų 2- 15 mm/val.
    • Matuojamas ne greitis, o eritrocitų nusėdimo atkarpa po 1h (atstumas/1h)
    • Eritrocitą atsiskirti nuo plazmos ir nusėsti verčia jo svoris bei prie jo prikimbantys kraujo plazmos stambiamolekuliniai baltymai. Priešingai veikia kraujo plazmos buvimas ir neigiamas eritrocitų įelektrinimas. Šių jėgų sąveika lemia ENG.
    • Baltyminis koeficientas. Kraujo plazmoje yra 2 didelės grupės baltymų: albuminai (60) ir globulinai (40). BK- jų santykis (1,5- 2). ENG atvirkščiai proporcingas BK (A/G santykis mažėja- ENG didėja). Patologijos atveju daugėja G, santykis mažėja, todėl ENG gali didėti.
    • ENG nustatymo reikšmė: ligų diagnostikai; Vertinant gydymo efektyvumą
    • ENG gali padidėti mėnesinių, nėštumo metu, didėjant amžiui.
  8. Kraujo pH
    • priklauso nuo kraujyje esančių H+ koncentracijos
    • Arterinio kraujo pH 7,35- 7,45 (silpnai šarminis), veninio- pH 7,32- 7,42 (rūgštesnis dėl MA produktų)
    • pH 6,8- 7,8 trumpą laiką suderinamas su gyvybe. Ilgesnį laiką nukrypus 0,1- 0,2 pavojinga gyvybei.
    • Fiziologinė reikšmė: Fermentų aktyvumui (gali veikti tik optimalioje pH, nukrypus sutrinka fermentinės reakcijos); Hb+O2 prisijungimui (rūgštėjant blogėja); Ląstelių membranų, kapiliarų pralaidumui (rūgštėjant prastėja); Priklauso baltymų koloidinės savybės (rūgštėjant mažėja vandens sujungimas)
    • pH gali nukrypti nuo normos:
    • Acidozė- rūgščių perteklius, sumažėjęs pH. Apykaitinė Kvėpavimo
    • Alkalozė- padidėjęs pH. Apykaitinė Kvėpavimo 
    • + visos 4 kompensuotos/ nekompensuotos
  9. kraujo pH reguliavimas
    • Kraujo buferinės sistemos greitai reaguoja į pH pokyčius ir kompensuoja juos cheminėmis reakcijomis. BS- silpnos rūgšties ir jos druskos mišinys. Rūgštinėje terpėje reaguoja kaip šarmas, šarminėje- kaip rūgštis.
    • Hemoglobininė BS- Hb/ HbO2 (oksihemoglobinas). Palaiko pH 80%- pati stipriausia. Hemoglobinas- rūgštus, prisijungęs O2 tampa dar rūgštesnis. HbO2 mažajame rate gali sujungti šarmines medžiagas. Hb, būdamas mažiau rūgštus, gali sujungti rūgštines medžiagas didžiajame.
    • Karbonatinė BS 10%.
    • Fosfatinė BS 1%.
    • Baltyminė BS- amfoteriniai junginiai.
    • Fiziologinės kompensacinės sistemos (plaučiai, inkstai, kepenys)- reaguoja lėčiau
    • Inkstai- kai kraujas rūgštėja, išskiria rūgštesnį šlapimą.
    • Plaučiai- aktyvinant kvėpavimą CO2 perteklius šalinamas, rūgštingumas sumažinamas.
    • Kraujo rūgštingumas- suprastėjusio kvėpavimo rezultatas.
    • Kepenys- šarminis amoniakas verčiamas neutraliu šlapalu.
    • Prakaito liaukos- kraujui rūgštėjant prakaitas rūgštėja, šarmėjant- šarmėja.
  10. Kraujo osmotinis slėgis
    • Osmosas- savaiminė H2O arba tirpiklio difuzija pro pusiau pralaidžią membraną iš mažesnio osmotinio slėgio į didesnį. Priklauso nuo ištirpusių dalelių skaičiaus, bet nepriklauso nuo jų dydžio.
    • Lemia ištirpę mineralinės medžiagos, gliukozė, baltymai. Kristaloidų osmotinis slėgis- nuo mineralinių medžiagų ir gliukozės priklausanti osmotinio slėgio dalis. ~7 atm. Onkotinis slėgis- nuo baltymų priklausanti osmotinio slėgio dalis. 20- 25 mmHg.
    • Fiziologinė reikšmė:
    • Kraujų kūnelių vientisumo palaikymas
    • Onkotinis slėgis- H2O pasiskirstymui tarp kraujo ir audinių.
    • H2O ir mineralinių medžiagų rezorbcijai iš virškinamojo trakto į kraują
    • Įvairiems procesams (šlapimo gamybai, audinių skysčio, limfos susidarymui).
  11. tirpalai
    • Tirpalai, kurių osmotinis slėgis toks pat kaip kraujo plazmos, vadinami izotoniniais (izoosminiais): 0,9%NaCl, gliukozės x% tirpalas.
    • Hipertoniniai- jei tirpalo osmotinis slėgis didesnis, nei kraujo plazmos: didesni už 0,9%NaCl. Tirpale H2O juda iš eritrocito.
    • Hipotininiai- jei tirpalo osmotinis slėgis mažesnis, nei kraujo plazmos: mažesnis už 0,9%NaCl. Tirpale H2O juda į eritrocitą.
    • Tam, kad tirpalas būtų fiziologinis (pvz.: Ringerio, Loko): izotoninis, izojoninis (turi pagrindinių gyvybiškai svarbių jonų- Na, K, Ca, Mg), subalansuotas (druskų kiekybinė proporcija kaip kraujo plazmoje)
    • Praktinis taikymas: Vaistų injekcijos, lašinės Skalavimas, pūlingų žaizdų tvarstymas Patinimams mažinti
    • Hemolizė- ląstelės membranos suirimas ir turinio išsiliejimas į kraujo plazmą. Pagal priežastis: osmotinė, biologinė, cheminė, fizinė Pagal tai, kur eritrocitai žūva: Ekstravaskulinė (blužnyje, kepenyse makrofagai fagocituoja didžiąją dalį pasenusių) Intravaskulinė (10- 15% irimo): Hb suirus eritrocitui patenka į kraujotaką, haptoglobinas jį sujungia ir neutralizuoja, fiziologinėmis aplinkybėmis problemų nėra. Jei intravaskuliai suardoma daug eritrocitų, haptoglobino nepakanka neutralizuoti.
  12. kraujo osmotinio slėgio reguliavimas
    • Padidėjusį osmotinį slėgį junta osmoreceptoriai, pradedamas gaminti ADH, jis patenka į hipofizės užpakalinę dalį, iš ten- į kraują, su juo- į inkstus. Ten distaliniuose surenkamuosiuose kanalėliuose skatina atgalinį H2O įsiurbimą iš pirminio šlapimo į kraują. Kraujyje didėja H2O kiekis, osmotinis slėgis normalizuojasi.
    • Prakaito liaukos. Osmotiniam slėgiui padidėjus prakaitas labiau koncentruotas, sumažėjus- mažiau koncentruotas.
    • Kepenys osmotiniam slėgiui padidėjus gliukozę verčia į glikogeną.
    • Kraujo plazmos baltymai. Osmotiniam slėgiui padidėjus sujungia mažiau vandens, sumažėjus sujungia daugiau.
  13. Kraujo plazma ir serumas
    • Kraują sudaro kraujo kūneliai ir kraujo plazma.
    • Kraujo plazma- skysta tarpląstelinė medžiaga, joje suspenduoti kraujo kūneliai.
    • Serumas- plazma be fibrinogeno (sukrešėjusi plazma).
  14. plazmos vanduo
    • 90- 92%. Laisvas- geba tirpinti druskas ir atlikti funkcijas/ fiziškai sujungtas (su baltymais)- netirpina druskų.
    • Fiziologinė reikšmė: Svarbus tirpiklis Rezorbcijai, šalinimui Audinių jaudrumui Termoreguliacijai (su prakaitu šalinama šiluma)
    • Jei mažėtų, tirštėtų kraujas, sunkėtų širdies darbas, kraujas greičiau krešėtų
    • Kiekio reguliavimas:
    • Per osmoreceptorius. Centriniai- pagumburyje, periferiniai- vartų venoje, širdyje, virškinimo sistemoje, inkstuose, blužnyje. H2O sumažėjus daugėja druskų, didėja osmotinis slėgis, skatinama ADH sekrecija.
    • Per voliumoreceptorius. Yra kraujotakoje, prieširdžiuose. Tūriui didėjant slopina ADH, tūriui mažėjant- skatina ADH sekreciją.
    • Troškulio pojūtis (gėrimo centro aktyvinimas pagumburyje, limbinėje sistemoje).
  15. plazmos baltymai
    • 65- 83 g/l Hipoproteinemija, hiperproteinemija.
    • Plazmoje yra daugiau 200 baltymų, kurių pagrindinės grupes albuminai (60) ir globulinai (40)
    • Daug frakcionavimo būdų, pvz.: elektroforezė (baltymai elektriniame lauke, išsiskiria didžiausia albuminų frakcija ir 5 globulinų frakcijos- proteinograma)
    • Dauguma gaminasi kepenyse: Albuminai, fibrinogenas 100; Alfa globulinai 70- 90; Beta globulinai 50 (kiti- įvairių audinių ląstelėse); Gama globulinai limfoidiniame audinyje, plazminėse ląstelėse
    • Bendrosios f-jos:
    • Palauko kraujo osmotinį (onkotinį) slėgį (ypač albuminai)
    • Maitinamoji- kepenys suskaldo iki AR
    • Nešiklių vaidmuo (ypač netirpių medžiagų).
    • Mineralinių medžiagų apykaita
    • Buferinė- amfoteriniai junginiai (kraujo pH)
    • Reguliuoja laisvo H2O kiekį, lemia kraujo klampumą
    • Krešėjimo ir antikrešėjimo sistemos
    • Fermentinė funkcija
    • Reguliacinė funkcija- hormonai, jų inhibitoriai
    • Apsauginė- antikūnai, ŪFB
  16. Mineralinės druskos 0,9% (0,9 g/l) (elektrolitai)
    • Svarbiausi Na, K, Ca, Mg, Cl
    • Priklauso nuo kiekio, gaunamo su maistu, jų rezorbcijos iš virškinimo trakto ir šalinimo.
    • K labiau ląstelinis, Na- užląstelinis.
    • Bendrosios savybės:
    • Priklauso kraujo osmotinis slėgis
    • Audinių ir organų gyvybinėms f-joms palaikyti (jaudrumui, dirglumui)
    • Plastinė (statybinė) f-ja
    • Katalitinė j-ja (greitina biochemines reakcijas)
    • Svarbūs pH palaikymui, maisto medžiagų įsisavinimui iš žarnyno į kraują
  17. Gliukozė
    • 3,33- 5,55 mmol/l kapiliariniame, 4,2- 6,1 mmol/l veniniame kraujyje
    • Reikšmė:
    • Vienintelis energijos šaltinis smegenims, o kitoms ląstelėms- pagrindinis
    • Naudojama kitų junginių sintezei
    • Turi įtakos kraujo osmotiniam slėgiui
    • Koncentracija pastovi, kontroliuojama nerviniu ir humoraliniu būdu.
    • Insulinas- vienintelis hormonas, mažinantis gliukozės koncentraciją. Didina gliukagonas, gliukokortikoidai, adrenalinas, STH, tiroksinas.
    • Hiperglikemija- gliukozės koncentracijos padidėjimas. Alimentinė- pavalgius. Nuolatinė- sumažėjus insulino sekrecijai arba sumažėjus jo receptorių kiekiui ar jautrumui.
    • Jei gliukozės koncentracija viršija 9,99 mmol/l- gliukozurija, nes neužtenka nešiklių rezorbcijai kanalėliuose.
    • Hipoglikemija- gliukozės koncentracijos sumažėjimas. Nevalgius, badaujant, perdozavus insulino. Per daug užtrukusi nesuderinama su gyvybe, nes smegenys negauna gliukozės. Gliukozei nukritus žemiau 2 mmol/l- hipoglikeminis šokas
  18. Lipidai ir lipoproteinai
    • TAG (triacilgliceroliai) <1,8 mmol/l (Pagrindinis riebalų rūgščių šaltinis (skaidant gaunama E); Pagrindinė riebalų atsargų dalis; Saugo nuo mechaninio poveikio ;Termoreguliacija (kai skyla- E))
    • Bendrasis cholesterolis <5,2 mmol/l (Ląstelės membranų sudedamoji dalis (lemia jų laidumą ir kitas savybes); Iš jo gaminami steroidiniai hormonai, tulžies rūgštys, vitaminas D)
    • TAG ir cholesterolio koncentracija priklauso nuo mitybos, genetinių veiksnių, lyties, fizinio aktyvumo, reguliavimo mechanizmų efektyvumo
    • Riebalų rūgštys
    • Fosfolipidai
    • Lipidai ir LP: Egzogeniniai- gauti su maistu Endogeniniai- sintetinti organizme
    • Lipidai- netirpūs vandenyje. Jungiasi su B ir susidaro tirpūs LP. Apoproteinas- baltyminė LP dalis
    • + lentelė
  19. Azotinės medžiagos
    • Tai galutiniai AR ir purinų apykaitos produktai. Koncentracija kraujyje priklauso nuo: Gaunamų su maistu baltymų, purinų kiekio, jų skilimo intensyvumo; Kepenų, inkstų funkcinės būklės; Ląstelių kiekio, jų pažeidimo ir kitų veiksnių
    • Medžiagos:
    • Šlapalas (50). Gaminasi tik kepenyse iš organizmui toksiško amoniako. Baltymų apykaitos produktas. Sumažėjimas rodo kepenų funkcijos sutrikimą, baltyminį badavimą. Padidėjimas- inkstų funkcijos sutrikimą, kraujospūdžio sumažėjimą
    • Kreatinas
    • Kreatininas. Pasigamina iš kreatinfosfato daugiausia raumenyse. Koncentracija skiriasi dėl raumenų masės skirtumo. Koncentracijos padidėjimas rodo raumenų pažeidimą, inkstų funkcijos sutrikimą. Kreatinino klirensas- inkstų filtracijos vertinimo matas. Klirensas- kraujo tūris ml, kurį inkstai gali apvalyti nuo tam tikros medžiagos per 1 min. Kreatino klirensas 80- 160 ml/min.
    • Šlapimo rūgštis. Galutinis purinų apykaitos produktas. Suardžius bet kokią ląstelę šlapimo rūgšties koncentracija didėja- audinių pažeidimo rodiklis. Chemoterapija, operacijos, hemolizė, nudegimai, miokardo infarktas, inkstų funkcijos sutrikimas. Mažai tirpi vandenyje, gali kauptis druskų pavidale: sąnariuose- podagra, šlapimo takuose- akmenligė.
    • Laisvos AR
    • Amoniakas
  20. Pieno rūgštis
    • 1,1 mmol/l
    • Tarpinis gliukozės apykaitos produktas. Esant pakankamai O2: Gliu+O2->CO2+H2O
    • Dirbant fizinį darbą raumenyse susidaro laktatai. Jie energijai tieisogiai nenaudojami: nešami į kepenis, verčiami gliukoze, ji- glikogenu, kuris gali būti skaidomas iki gliukozės (nes medžiagos naudojamos iš atsargų). Tik širdies raumuo 1/3 panaudoja energijai.
  21. Eritrocitai
    • Vyrų 4,5-5,5*10 12 /l, moterų 4,0-5,1*10 12/l, naujagimio 6-7*10 12/l
    • Eritrocitozė- E skaičiaus padidėjimas. Taramoji- sumažėjus plazmos kiekiui (prakaituojant, viduriuojant), išmetus rezervinius iš blužnies Tikroji: suintensyvėjus E gamybai, sergant plaučių, širdies ligomis.
    • Eritropenija- E skaičiaus sumažėjimas. Taramoji- padidėjus plazmos kiekiui Tikroji- susilpnėjus gamybai ar padidėjus irimui- anemija
    • F-jos:
    • Perneša O2 iš plaučių į audinius
    • Perneša dalį CO2 iš audinių į plaučius
    • Palaiko kraujo pH (Hb buferinė sistema)
    • Perneša įvairias medžiagas (vaistus, AR)
    • Apsauginė (adsorbuoja toksinus, antikūnus)
    • Dalyvauja kraujo krešėjime (sudaro pagrindinę raudonojo krešulio masę, gamina įvairias dalyvaujančias medžiagas)
    • Membranose esantys antigenai lemia eritrocitų kraujo grupes (ABO, Rh...)
    • Struktūros ypatybės:
    • Neturi branduolio- plastiškesnis, pats mažiau naudoja O2, bet trumpa gyvenimo trukmė
    • 7-8 µ- normocitai; >8 µ makrocitai; <6 µ mikrocitai
    • Neturi mitochondrijų- vyksta anaerobinė oksidacija
    • Membranose yra daug įvairių B ir sialo rūgšties, kuri suteikia neigiamą krūvį
    • Citoplazmoje yra Hb, lipidų, fermentų
    • Subrendę nebesintetina Hb.
    • Kraujyje yra iki 1% jaunų eritrocitų- retikulocitų. Iki E subręsta per parą ir gyvena ~90 dienų.
    • Suardomi:
    • Blužnyje, kepenyse, kaulų čiulpuose- ekstravaskulinė hemolizė
    • Kraujotakoje- intravaskulinė hemolizė (fiziologinėm sąlygom haptoglobino pakanka kompensuoti)
  22. Hb
    • E baltymas. Chromoproteinas, sudarytas globino ir 4 hemo molekulių (turinčių geležies).
    • Koncentracija: vyrų 135-160 g/l, moterų 120-150g/l.
    • Junginiai:
    • Oksihemoglobinas (Hb+O2)
    • Karbhemoglobinas (Hb+CO2)
    • Karboksihemoglobinas (Hb+CO)- labai patvarus, sunkiai disocijuojantis
    • Methemoglobinas- veikiant stipriais oksidatoriais (nitratais, anilinu). Dvivalentė geležis virsta trivalente- netinka dujoms pernešti.
    • Rūšys (lemia globulino struktūros ypatumai):
    • HbE (embrioninis)- iki 3 nėštumo mėn.
    • HbF (gemalo)- geriausiai jungiasi su O2
    • HbA (suaugusio) HbS (patologinė forma)
    • Funkcijos:
    • Perneša O2 iš plaučių į audinius
    • Perneša dalį CO2 iš audinių į plaučius
    • Palaiko kraujo pH (Hb BS)
  23. Eritropoezė
    • eritrocitų gamybos ir reguliavimo sistema Vyksta: Kepenyse- embrioniniu periodu iki 6-o mėn. Raudonuosiuose kaulų čiulpuose- vėliau ir suaugus. Yra visuose plokščiuosiuose kauluose, išskyrus mentę (daugiausia dubens, vamzdinių kaulų galuose, slankstelių kūnuose). 3- 6% kūno masės (1,8 kg)- tiek pat geltonųjų. Naujagimio vien raudonieji
    • Gaminasi iš polipotentinių (daugiagalių) kamieninių ląstelių.
    • Ankstyvuosiuose brendimo etapuose būtini interleukinas-3 ir granuliocitų makrofagų kolonijas stimuliuojantis faktorius.
    • Vėliau: eritropoetinas (95% gaminasi inkstuose, likę- kepenyse ir kaulų čiulpuose). Gamybą skatina O2 trūkumas audiniuose (hipoksija- būnant aukštikalnėse, suyrant eritrocitams, netekus kraujo, esant kvėpavimo, kraujotakos nepakankamumui, dėl aktyvaus fizinio darbo).
    • Gamybai įtakos turi hormonai: aktyvina adrenalinas, noradrenalinas, tiroksinas, androgenai, gliukokortikoidai, prostaglandinai, slopina estrogenai.
    • Eritrocitui pasigaminti būtina folio rūgštis ir vitaminas B12 (ląstelių nukleoproteinų sintezei, branduolių brendimui ir dalijimuisi. B12, gaunamas su maistu- išorinis antianeminis faktorius. Tam, kad patektų į kraują, skrandžio prievarčio gleivinėje gaminamas glikoproteinas, vadinamas vidiniu antianeminiu faktoriumi. B12 ir vidinio antianeminio faktoriaus kompleksas patenka į plonąjį žarnyną, jį atpažįsta žarnyno sienelės receptoriai. Vidinis antianeminis faktorius atsijungia ir lieka žarnyno spindyje, o B12 patenka į kraują ir kraujodaros organus arba depus.
    • Taip pat reikia kitų B grupės vitaminų, mikroelementų, vitaminų C, P. Geležies reikia 20- 25 g/ parai. 95% gaunama iš suirusių eritrocitų, likę- su maistu (1mg- sunkiai rezorbuojamas, su maistu reikia gauti 10mg).
    • SNS skatina eritrocitų susidarymą, PNS- jų išmetimą iš kaulų čiulpų.
  24. Limfocitai
    • Svarbūs organzimo apsauginėms reakcijoms. 4- 9x10 12/l kraujo.
    • Pagal citoplazmos grūdėtumą skirstomi į
    • Granuliocitus (grūdėti) ((Acidofilus (eozinofilus)- dažosi rūgščiais dažais Bazofilus- dažosi baziniais dažais Neutrofilus- dažosi neutraliais dažais ))
    • Agranuliocitus (negrūdėti) ((Limfocitus (T limfocitai- bręsta čiobrialiaukėje. Išskiria citotoksines medžiagas- ląstelinis imunitetas. B limfocitai- formuojasi kaulų čiulpuose. Gamina antikūnus- humoralinis imunitetas. NK ląstelės), Monocitus))
    • Leukocitozė (skaičiaus padidėjimas) ir leukopenija (sumažėjimas)
    • Leukocitų formulė- santykinis įvairių leukocitų formų skaičius, išreikštas procentais nuo bendro jų kiekio.
  25. Kraujo krešėjimas
    • Tai kraujavimą stabdanti sistema. Sudėtingas procesas, saugantis organizmą nuo nukraujavimo.
    • Kraujo krešėjime dalyvauja:
    • kraujagyslių sienelė (kraujagysliniai veiksniai)
    • kraujo forminiai elementai (ypač trombocitai – plokšteliniai veiksniai)----Pirminė hemostazė
    • ferm. kr. krešėjimo sistema (kraujo krešėjimas) -----Antrinė hemostazė
    • Pažeidus audinius ir kraujagysles jie įsijungia į krešėjimą vienu metu. Šių procesų greitis nevienodas, todėl ir jų rezultatai matysis ne vienu metu.
    • Pirminė hemostazė – pirmiausia prasidedanti reakcijų visuma, kuriose dalyvauja kraujagyslių sienelė (mažėja spindis) ir trombocitai (suformuoja baltąjį – trombocitinį – trombą).
    • Antrinę hemostazę – dalyvaujant kraujo plazmos, trombocitų, bei kt faktoriams, susidaro tvirtas raudonasis trombas, sustabdantis kraujavimą. Susidaro raudonojo trombo „tinklą“ formuojantis netirpus fibrinas, į kurį įstringa kraujo kūneliai.
    • Fibrinolizė – paskutinis fiziologinis veiksnys hemostazės reakcijų grandinėje
  26. Klinikinę kraujo grupių svarbą lemia:
    • Ag stiprumas priklauso nuo:
    • kiekio membranoje, išsidėstymo (paviršiuje ar giliau), molekulės struktūros ypatumų
    • Paplitimas. Kiekvienas turi antigenus pagal ABO, Rh kraujo grupes.
    • Sukeliamų potransfuzinių, nėštumo, kt. komplikacijų sunkumas: Ak klasė, poklasiai, reakcijos temperatūra; Ak gebėjimas aktyvinti komplementą, Ak gebėjimas jungtis prie makrofagų, pereiti placentą ir kt. veiksniai.
  27. Biologinė E antigenų reikšmė:
    • Individualumo išraiška
    • Svarbus ląstelės vientisumui, brendimui ir išlikimui (nes yra membranos dalis)
    • Kitos biologinės funkcijos: medžiagų pernaša per membraną; receptorių funkcijos, fermentinis aktyvumas
    • Naujagimių antigenai silpnesni ir jų mažiau.
    • Eritrocitų antigenai– tai: E membranų GP, LP arba B (+tirpūs, kraujagyslių endotelinėse ląstelėse).
    • Griežtai paveldimi. Apie tėvystę iš fenotipo spręsti negalima, nes nežinoma, ar heterozigota, ar homozigota.
  28. ak
    Ak- Ig, kuriuos sintetina organizmas, atsakydamas į E esančių Ag poveikį (anti-A ir anti-B- vieninteliai įgimti). Įgijami/ imuniniai. Plazmoje ir kt. organizmo skysčiuose (IgM, IgG). pagal e kurį atakuoja
  29. ABO sistema:
    • O grupėje yra silpnas H antigenas, iš kurio gaminasi A ir B antigenai.
    • Antigenai yra GP (šakota molekulė), randami E membranose, kraujagyslių endotelinėse ląstelėse, ištirpę kraujo plazmoje. Iki 1 m mažiau šakoti ir agresyvūs, nebūtinai turi atitikti grupę.
    • Svarba: Kraujo perpylimui (Ag stiprūs, intravaskulinės E hemolizės grėsmė), Organų transplantacijai, Atliekant alogeninių kaulų čiulpų transplantaciją
    • Ak (anti-A ir anti-B):
    • įgimti IgM (pentamerai, stambios molekulės, nepraeina placentos, todėl išvengiama konflikto tarp motinos ir vaisiaus)
    • Šaltieji- reaguoja kambario temperatūroje
    • Pilnieji (agliutinuojantys)
  30. Kell antigenų sistema:
    • Tik 8 k. silpnesnis už D Ag.
    • Perpilus K+ E jo neturinčiam gali pasigaminti anti-K.
    • K+ ~4-9% baltaodžių ir ~ 2% juodaodžių
    • Nerekomenduojama perpilti K+ donorų kraujo (geriausia- nenaudoti) vaikams, jaunoms moterims, kai dažnos transfuzijos
  31. Rh antigenų sistema:
    • Stipriausi antigenai: D, C, c, E, e.
    • Turintys D Rh(D)+ 85%, neturintys Rh(D)- 15%.
    • Rh(D) molekulė- B, kuris 12 kartų kerta E membraną.
    • Donoras, turintis silpną D antigeną, yra Rh+, recipientas Rh-
    • Antikūnai (anti- D, -C, -c, -E, -e):
    • Imuniniai (susidarę po kontakto su antigenu) Blogai parinkus kraujo grupę perpylimui, Ag patekus į Rh(D)- motinos kraują gimdymo metu, Nutraukus nėštumą
    • IgG izotipo: IgG1, IgG2, IgG3, IgG4
    • nedidelė molekulė, gali praeiti pro placentą
    • IgG1, IgG3 atpažįstami makrofagų, aktyvina komplementą. Suardomi ekstravaskuliariai. Beveik 100%.
    • IgG2 20- 30%.
    • IgG4 neturi receptorių, neaktyvina makrofagų, komplemento.
    • Šiltieji (susijungimas su Ag vyksta kūno temperatūroje)
    • Neagliutinuojantys
  32. Rh konfliktas:
    • Dėl jo gali kilti priešlaikinis nėštumo nutrūkimas, intrauterinė vaisiaus mirtis ,naujagimio hemolizinė liga
    • D Ag gali patekti: Gimdant Savaiminis ar dirbtinis abortas Akušerinės operacijos Nėštumo patologija Prieš gimdymą RhD– motinai buvo įpilta RhD+
    • Dažniausia (92%) NHL priežastis– vaisiaus Rh(D+) patekimas į Rh(D–) motinos kraują, jame susidaro anti-D Ak. Anti-D praeina per placentą į vaisiaus kraujotaką ir gali sukelti komplikacijas (ypač 2-ojo nėštumo metu).
    • Konflikto tikimybė maža
    • Vaisius ne visada nepaveldi RhD+.
    • E retai patenka į motinos kraują.
    • Anti-D antikūnai yra IgG2, IgG6 izotipo- neturi receptorių, todėl makrofagai neatpažįsta
    • Vaisiaus ir motinos ABO nesutampa, vaisiaus eritrocitus greičiau suardo motinos anti-A ir anti-B Ak.
    • Vaisiaus D silpnesnis.
    • anti-IgG profilaktika.
  33. Perpilto kraujo reikšmė
    • (pilami tik atskiri komponentai, pvz.: E, trombocitai, plazma, plazmos komponentai (albuminai, fibrinogenas))
    • Maitinamoji- sumažėjus organų atsparumui, išsekus. Albuminai.
    • Regeneracinė- donoro E yra greičiau, irimo produktai skatina gamintis E. Sergant hematologinėmis, piktybinėmis ligomis. E.
    • Detoksikacinė- E adsorbuoja įvairias toksines medžiagas. Apsinuodijus grybais, smalkėmis, sergant delta, sepsiu.
    • Hemostazinė- sutrikus kraujo krešėjimui (po operacijų, kepenų, hematologinių ligų). Šviežia šaldyta plazma, trombocitai, fibrinogenas.
    • Pakeičiamoji- kelia kraujospūdį nukraujavus (po medikamentų, lašinių).

Card Set Information

Author:
laura9632
ID:
323089
Filename:
Kraujo fiziologija
Updated:
2016-10-09 11:34:28
Tags:
fiziologija
Folders:
Fiziologija
Description:
egrh
Show Answers:

Home > Flashcards > Print Preview