Širdis 1

Home > Preview

The flashcards below were created by user laura9632 on FreezingBlue Flashcards.


  1. Širdžiai būdingos bendrosios audinių bei ląstelių savybės
    • Dirglumas – gebėjimas reaguoti į dirgiklį (ir su juo susijęs refrakteriškumas – nejaudra)
    • Laidumas – gebėjimas praleisti NI į gretimas ląsteles
    • Kontraktiliškumas – gebėjimas susitraukti atsklidus NI
  2. Širdžiai būdingi funkciniai ypatumai
    • Širdies automatija
    • Ilgas refrakterinis periodas
    • Savireguliacijos arba Franko-Starlingo dėsnis
    • Dėsnis “viskas” arba “nieko”
    • Endokrininių ląstelių turintis organas
  3. Širdies automatija
    • Širdies gebėjimas dirbti vidinių dirgiklių poveikyje, t.y. širdis pati geba sukurti NI.
    • Išimta iš org. šaltakraujo gyvūno širdis, maitinama fiziologiniu tirpalu, gali kurį laiką susitraukinėti. Šiltakraujo širdžiai reikia sudėtingesnių sąlygų.
    • Šiai funkcijai užtikrinti svarbi ypatinga raumens struktūra- darbinis ir specifinis raumenynas.
    • Ramybės metu keikviena ląstelė poliarizuota (K- viduje, Na+ išorėje). Tam kad kiltų VP ir NI reikia dirgiklio, kurio poveikyje pasikeičia krūvis, ląstelė depoliarizuojama ir kyla NI (Na į vidų, K į išorę).
    • Sinusinio mazgo ląstelėse peismekeriuose dėl didesnio į jas laidumo Na+ ir Ca2+, savaime įvyksta depoliarizacija ir susidaro VP, kuris sklinda per Š raumenį - ji susitraukia.
    • *Lėtosios spontaninės diastolinės depoliarizacijos teorija: diastolės metu savaime lėtai priplūsta Na+, K+ jonų, įvyksta depoliarizacija, susidaro VP ir tai yra sistolės ir širdies susitraukimo priežastis.
    • Sinusiniame mazge VP susidaro 60–80 k/min. Jis vyrauja. Ritmo vedlys.
    • Atrioventrikuliniame mazge 40–60 k/min (jei sin. atskirtas). Neveikiant sinusinam.
    • Automatijos gradientas- jaudrumo mažėjimas nuo sinusinio mazgo link kitų laidžiosios sistemos dalių.
    • Kodėl kartu nesusitraukia P ir S?
    • Prieširdžių raum. skaidulų laidumas 2 kartus didesnis nei skilvelių (400-800 mm/sek ir 300-400)
    • Laidumas ypač sumažėja AV mazge (180-200mm/s)- AV gaištis
  4. Darbinis raumenynas
    • Atlieka mechaninį siurblio darbą.
    • Tai specifiniai širdies skersaruožiai raumenys
    • Tarp ląstelių yra plyšinės jungtys – pseudosinapsės, tarpai labai maži ir nors morfologiškai atskirtos, funkciškai raumuo veikia kaip vienetas, t.y. iš laidžiosios sistemos atsklidus NI skilveliai ar prieširdžiai susitraukia
  5. Specifinis raumenynas
    • Sudaro širdies laidžiąją sistemą. Šiose specifinėse raum. ląstelėse savaime susidaręs NI patenka į darbinį raumenyną ir priverčia jį susitraukti.
    • Laidžiosios ląstelės išsidėsčiusios ne ištisai, o sudaro mazgus ir pluoštus:
    • Sinusinis mazgas – dešiniajame prieširdyje tarp viršutinės tuščiosios venos ir dešiniosios širdies auselės. Iš šio mazgo atsišakoja dar 3 pluošteliai
    • Atrioventrikulinis mazgas – dešiniojo prieširdžio sienelėje prie triburio vožtuvo pertvarinės burės
    • Nuo jo prasideda prieširdinis skilvelio pluoštas – Hiso pluoštas
    • Jis tarpskilvelinės pertvaros viršuje suskyla į 2 kojytes – dešiniąją ir kairiąją
    • Jos šakojasi į Purkinje skaidulas
    • Sinusinio mazgo ląstelėse peismekeriuose dėl didesnio į jas laidumo Na+ ir Ca2+, savaime įvyksta depoliarizacija ir susidaro VP, kuris sklinda per Š raumenį - ji susitraukia.
  6. Širdies refrakterinis (nejaudros) periodas
    • Kai iš sinusinio mazgo VP pasiekia Š raumenį, jis susitraukia (įvyksta sistolė – P ar SK) ir tuo metu Š raumuo tampa nejaudrus – refrakteriškas.
    • RP- darbinio raumenyno būklė. Kiek ląstelė sujaudinta, tiek ji refrakteriška.RP metu organas nesugeba reaguoti į dirgiklius
    • Š ilgas refrakterinis periodas – 0,3 s
    • Griaučių skersaruožių raumenų – 0,02-0,03 sek.
    • Motorinių nervų – 0,001 sek.
    • Skeleto r – “spyglio” formos VP – trumpa nejaudra
    • Širdies r. – “plato” formos VP – ilga nejaudra
    • VP metu raumuo refrakteriškas nevienodai. Refrakterinio periodo fazės:
    • Absoliutus refrakterinis periodas (0,27 s). Š neatsako į jokio stiprumo dirgiklį. Apima visą sistolę ir dalį diastolės.
    • Santykinis refrakterinis periodas. Š raumuo sudirgintas viršslenkstinio dirgiklio gali atsakyti priešlaikiniu susitraukimu – ekstrasistole.Po jos seka kompensacinė pauzė  (ilgesnė diastolė). Ji susidaro todėl, kad eilinis impulsas, atsklidęs iš sinusinio m. randa Š absoliutaus refrakteriškumo fazėje.
    • Ilgo refrakterinio periodo reikšmė: Š gali atlikti pagrindinę (siurblio) funkciją, nes absoliutus RP sutampa su sistole. Širdžiai negalima sukelti tetaninio (ilgalaikio) susitraukimo, nes ji nereaguoja į dirgiklių seriją.
  7. Franko-Starlingo (savireguliacijos) dėsnis
    • Širdis pati (be nervinių ir humoralinių veiksnių) gali keisti savo susitraukimo jėgą priklausomai nuo į ją priplūstančio kraujo kiekio. Du mechanizmai:
    • Heterometrinis. Plūstant daugiau kraujo, stipriau tempiamos miokardo skaidulos, didėja mitochondrijų ir miofibrilių kontakto paviršius, iš mitochondrijų patenka daugiau ATF, daugiau miozino galvučių gali susijungti su aktinu – raumuo stipriau susitrauks.
    • Homeometrinis. Plūstant daugiau kraujo, dirginami po endokardu esantys nerviniai rezginiai. Todėl iš cisternų atsipalaiduoja daugiau Ca2+, kurie skatina širdį stipriau susitraukti. Tiesioginis katecholaminų poveikis kardiomiocitų medžiagų apykaitai – ji suintensyvėja, padidėja membranų pralaidumas, sustiprėja ATF difuzija iš mitochondrijų į miofibriles.
  8. Dėsnis “viskas” arba “nieko”.
    • Jeigu širdis atsako į dirginimą, tai ji atsako visa savo jėga – t.y. maksimaliai. Šis dėsnis galioja: ir atskirai širdies raumens skaidulai, ir visam Š raumeniui. Griaučių skersaruožių raumenų skaidulai taip pat galioja šis dėsnis, o visam raumeniui – “jėgos”dėsnis.
    • Širdis atsako maksimaliu susitraukimu veikiant slenkstiniams dirgikliams, tačiau tai nereiškia, kad Š susitraukinės tokiu pačiu stiprumu visada. Dėsnis galioja tik tam tikromis sąlygomis:
    • Kai priplūsta toks pat kraujo kiekis
    • Ta pati kraujo T
    • Tie patys Š reguliaciniai mechanizmai…
    • T.y. tam tikram momentui tam tikras slenkstis ar stipresnis dirgiklis privers širdį susitraukti tam tikra maksimalia susitraukimo jėga (“viskas”).
    • Nieko – širdis nesusitraukia veikiant ikislenkstiniais dirgikliais. Tačiau veikiant ikislenkstiniais dirgikliais ląstelių lygyje:
    • Š ląstelės membranose atveriami jonų kanalai (Na+ )
    • Ji depoliarizuojama, bet nepasiekiamas slenkstis
    • Dėl to sumažėja membraninis potencialas – ląstelė tampa jaudresnė dirgikliams (nes sumažėja slenkstis) - “nieko”
  9. Širdis – endokrininių ląstelių turintis organas
    • P ir SK yra ląst., gaminančių H:
    • Tempiant PR sieneles
    • Padidėjus AKS aortoje
    • padidėjus Na+ konc. kraujyje
    • PNaUP – prieširdžių Na uretinis peptidas:
    • Poveikis kraujagyslių tonusui: aortos, arteriolių venų tonusą mažina, vainikinių arterijų- didina, todėl mažėja periferinis pasipriešinimas, MT ir AKS.
    • Poveikis inkstų funkcijoms: skatina Na+ (90k), Cl– (50k), Mg2+, Ca 2+ (elektrolitų) šalinimą su šlapimu.
    • Skatinama filtracija – spartėja diurezė- mažėja cirkuliuojančio kraujo tūris ir kraujospūdis.
    • Hormonų, reguliuojančių AKS sintezei: slopinama RAAS hormonų sekrecija, mažėja kortizolio, ADH, A, NA.
  10. Š medžiagų ir energijos apykaita
    • Š sunaudoja:
    • 10% organizmo PEA
    • 10% suvartojamo O2
    • Pro širdį prateka 5% MT (250 ml./min)
    • Š veikla cikliška – kraujotakos intensyvumas priklauso nuo jos.Tačiau kraujo ir O2 pakanka, nes yra:
    • Mioglobino
    • Platus kapiliarų tinklas
    • Didelė AVD (arterinė-veninė diferencija- O2 skirtumas tarp įtekančio ir ištekančio kraujo) - 10% (vidut. 5-6%)
    • Energijai gauti širdyje oksiduojamos įvairios medžiagos – gaunama E darbui atlikti. Per parą širdis sunaudoja:
    • 12,5 g gliukozės
    • 10,4 g pieno r.
    • 0,6 pirovynuogių r.
    • 18 g riebalų r.
    • Oksidacijos procesai aerobiniai (+O2)
    • Š raum. dirglumui ir susitraukimui būtini Na+, K+,  Ca2+.

Card Set Information

Author:
laura9632
ID:
324844
Filename:
Širdis 1
Updated:
2016-11-13 11:25:39
Tags:
fiziologija
Folders:
Fiziologija
Description:
fghm,
Show Answers:

Home > Flashcards > Print Preview