Širdis 2

Home > Preview

The flashcards below were created by user laura9632 on FreezingBlue Flashcards.


  1. Sistolinis ir minutinis Š tūriai
    • Sistolinis tūris (ST) – tai kraujo kiekis, kurį išstumia skilvelis vieno susitraukimo metu. STDSk═ STKSk ═ 70 ml (dešinio ir kairio skilvelio)
    • Maždaug 1/3-1/5 kraujo lieka skilveliuose (rezervinis T): svarbu fizinio darbo metu, padidėjus organizmo poreikiams. ST/Rezerv.T ═ išstūmimo frakcija – svarbus rodiklis kontraktiliškumui vertinti.
    • ST priklauso nuo kiek Š prisipildo diastolės metu, sistolės stiprumo.
    • Minutinis kraujo tūris (MT) – kraujo kiekis, kurį išstumia skilvelis per minutę.
    • MT ═ ST x P     MT ═ 70 x 70 = 4900 ml     ST ir MT kinta veikiant SNS, PNS, turi įtakos žmogaus treniruotumas (fizinio krūvio metu netreniruoto MT didėja iki 15l, treniruoto- iki 20- 30l).
  2. Š veiklą lydintys mechaniniai reiškiniai
    • Š trinksnis. Susitraukdama Š keičia padėtį krūtinės ląstoje: Suapvalėja ir sustandėja; Dėl padidėjusio AKS aortoje pasistumia į priekį; Šiek tiek pasisuka apie savo ašį iš kairės į dešinę ir paliečia krūtinės ląstą. Širdies viršūnės atsitrenkimas į krūtinės ląstos sienelę vadinamas širdies trinksniu. Geriausiai apčiuopiamas 5-tame tarpšonkaulyje. Liesų - gali būti matomas. Trinksnį galima užrašyti – apekskardiograma (mechanokardiograma)
    • Š tonai. Kiekvieną Š ciklą lydi tam tikri garsai – tonai, kurie rodo Š vožtuvų ir angų būklę. Buriniai vožtuvai skiria SK nuo P ir nukreipia kraują iš P į SK. Kairiojoje širdyje – dviburis, dešiniojoje – triburis vožtuvas. Pusmėnuliniai – skiria skilvelius nuo didžiųjų kraujagyslių – aortos ir plaučių arterijos. Nukreipia kraują iš SK į šias kraujagysles ir neleidžia kraujui grįžti atgal. Tonai klausomi naudojant fonendoskopą, užrašant ar kt. būdais.
    • Sistolinis – ilgesnis, žemesnis. Prasideda skilvelių sistolės metu. Jį lemia įtemptų vožtuvų burių ir sausgyslių siūlų virpėjimas bei Š raumens susitraukimas.
    • Diastolinis – trumpesnis, aukštesnis. Jis girdimas dėl pusmėnulinių vožtuvų užsitrenkimo
    • Vertinant tonus svarbu jų stiprumas, švarumas, ritmiškumas ir kt. savybės. Tonus galima užrašyti – fonokardiograma. Jei vertinant tonus girdimi ūžesiai, galima įtarti susiaurėjusias Š angas, vožtuvų nepakankamumą.
  3. EKG – elektrokardiograma
    Registruoja širdies elektrinius reiškinius, kurie registruojami nuo kūno paviršiaus juos sustiprinus. Ant kūno dedami elektrodai. Informuoja apie laidžiosios sistemos ir darbinio raumenyno būklę.
  4. Š inervacija
    • Širdį veikia autonominės (vegetacinės) NS dalys SNS ir PNS.
    • Š įnervuojantys SNS centrai- nugaros smegenyse, Th1-Th3 segmentų pilkosios medž. šoniniuose raguose. Pailgosiose smegenyse yra vazomotorinis centras, kuris stipriai veikia nugaros smegenų centrus. Įnervuoja miokardą ir laidžiąją sistemą. Dažnis gali padidėti nuo 50 net iki 180-250, tūris – 2 (net 3) kartus.
    • Š įnervuojantis PNS centras (n.vagus branduolys) išsidėstęs pailgosiose smeg. (vazomotoriniame centre). Iš jo išeina išeinantis nervas klajoklis nervas (n. vagus), jo šakos pasiekia Š ir laidžiąją sistemą: Dešinioji šaka – sinusinį mazgą; Kairioji – AV mazgą (stipresnis poveikis dažniui); Poveikis darbiniams raum. – silpnesnis (labiau P, SK – mažiau). Stipriai dirginant n. vagus Š galima sustabdyti per kelias s. Jei normali – dažnis sumažėja iki 20-40 k/min. Jėga susilpnėja 20-30%
    • Simpatiniai nervai širdį veikia:
    • Teigiamai chronotropiškai – didina Š susitraukimų dažnį (sinusiniame mazge greičiau susidaro VP)
    • Teigiamai inotropiškai – didėja Š miokardo susitraukimo jėga
    • Teigiamai batmotropiškai – mažėja jaudrumo slenkstis (didėja jaudrumas)
    • Teigiamai dromotropiškai – didėja sujaudinimo plitimo greitis (didėja AV laidumas)
    • Parasimpatiniai nervai- atvirkščiai.
    • Aferentinė inervacija. Aferentinės (įcentrinės) skaidulos – klajoklio n. sudėtyje.
    • Būdinga ir autonominė – intrakardialinė (metasimpatinė) NS (skaidulos po endokardu). Šie neuronai išsidėstę pavieniai arba sudaro sankaupas – ganglijus (mazgus).
    • Aukštesnieji Š veikiantys centrai yra: hipotalame, limbinėje sistemoje, žievėje.
  5. Š veiklą reguliuojantys refleksai:
    • Kardiokardiniai – prasideda ir baigiasi Š. Beinbridžo (apsauginis) refleksas. Pritekėjus daugiau kraujo į širdį, dirginami baroreceptoriai tuščiųjų venų srityse ir dešiniajame P. Impulsas sklinda į pailgųjų smeg. VC, aktyvinami simpatiniai branduoliai. Jaudinimas į Š grįžta simpatiniais nervais ir veikia širdį teigiamai. Vadinamas apsauginiu – saugo Š nuo perkrovimo: kraujas greičiau perskirstomas iš veninės sistemos į arterijas.
    • Vazokardinai – prasideda kraujagyslių sistemoje, baigiasi Š
    • Padidėjus kraujospūdžiui dirginami baroreceptoriai (tuščiųjų venų žiotyse; aortos lanke, miego antyje). Impulsai sklinda į VC parasimpatinę dalį. Jaudinimas grįžta parasimpatiniais nervais, Š veikiama neigiamai.
    • Didėjant H+, CO2, mažėjant O2 dirginami chemoreceptoriai (miego arterijos ar aortos kūneliuose). Impulsai keliauja į VC simpatinę dalį. Į Š impulsas grįžta simpatiniais nervais, Š veikiama teigiamai.
    • Ekstrakadinai – prasideda ne kraujotakos sistemoje, baigiasi Š
    • Ašnerio – paspaudus akies obuolius – Š slopinama (akyje n.vagus šakelės)
    • Golco – sudavus per pilvą – Š slopinama  (saulės rezginyje n.vagus šakelės)
  6. Humoralinis širdies veiklos reguliavimas
    • Hormonai
    • Adrenalinas per ß1 receptorius: (+ chronotropiškai (laidž. sist.), + inotropiškai (kardiomiocitus))
    • Tiroksinas– didina ląstelių jautrumą adrenalinui (+chronotropiškai)
    • Gliukagonas, gliukokortikoidai, angiotenzinas (+inotropiškai)
    • Kraujo cheminė sudėtis: O2 sumažėjimas (hipoksemija) ir CO2 padidėjimas (hiperkapnemija) skatina Š veiklą, bet per daug pasikeitus- slopina.
    • Kraujo elektrolitai
    • Ca 2+ didina susitraukimo jėgą ir dažnį. Hiperkalcemija- aritmija (padidėjęs dažnis), jei stipri- Š gali sustoti sistolėje.
    • K+ mažina susitraukimo jėgą ir dažnį. Hiperkalemija- aritmija, jei stipri- Š sustoja diastolėje.
    • Na- slopina, bet mažiau.

Card Set Information

Author:
laura9632
ID:
325624
Filename:
Širdis 2
Updated:
2016-11-13 11:25:22
Tags:
fiziologija
Folders:
Fiziologija
Description:
hbkjnlgkm
Show Answers:

Home > Flashcards > Print Preview