Kraujo apytaka 1

Home > Preview

The flashcards below were created by user laura9632 on FreezingBlue Flashcards.


  1. Kas sudaro, skirstymas
    • Š, kraujagyslės, kraujas, nerviniai ir humoraliniai reguliaciniai mechanizmai.
    • Skirstoma į didįjį ir mažąjį kraujo apytakos ratus, į aukšto ir žemo slėgio sistemas.
  2. Kraujagyslių struktūrinės ir fizinės savybės, reikšmė
    • Tamprumas, elastingumas
    • Palengvina širdies darbą
    • Amortizuojami AKS kitimai
    • Kraujas teka nenutrūkstamai- dalis kinetinės E sienelėje virsta potencine E, kuri diastolės metu virsta kinetine ir palaiko kraujo tekėjimą.
  3. Kraujagyslės:
    • Aorta- pati elastingiausia. Gali atremti AKS svyravimus.
    • Arteriolės. Smulkėjant arterijoms, mažėja elastinių skaidulų. Lygiuosiuose raumenyse lokalizuoti visi receptoriai, svarbūs kraujotakos reguliacijai. Sudaro tik endotelinių ląstelių sluoksnis. Sienelė plona, pusiau laidi. Čia geriausiai vyksta medžiagų ir dujų mainai.
    • Kapiliarai gali būti specifiniai t.t. organuose (kepenų, kaulų čiulpų kapiliarų didesnės poros- didesnis pralaidumas).
    • Venulės/venos. Turi mažiau elastinių ir lygiųjų raumenų skaidulų. Veninės kraujagyslėse yra mažas slėgis, bet storesnės sienelės. Kraujo deponavimo vieta.
  4. Kraujo tekėjimo priežastys arterijose
    kraujospūdžio skirtumas (aortoje didžiausias, tuščiosiose venose mažiausias), elastinės skaidulos.
  5. Kraujo tekėjimo priežastys venose:
    • Venų vožtuvai
    • Griaučių raum. veikla. Ypatingai svarbu kojų venose (ilgai stovint blogėja kraujotaka venose, kraujui sunku grįžti į širdį, padidėja AKS kapiliaruose, daugiau skysčių prasifiltruoja į audinių skystį, kojos patinsta)
    • Kvėpavimo judesiai. Diafragma įkvepiant ir iškvepiant keičia poziciją. Padidėja krūtinės ląstos tūris (įkvėpus), joje sumažėja spaudimas, taip pat ir kraujospūdis
    • Š siurbiamasis poveikis. Sistolės metu nusileidžia pertvara tarp prieširdio ir skilvelio, venose sumažėja spaudimas
    • Šalia venų esančių stambių kraujagyslių pulsavimas
  6. Kraujo tekėjimo greitis:
    • TKTG (tūrio tekėjimo greitis) - tai kraujo tūris, pratekantis per tam tikrą laiko vienetą tam tikra kraujo apytakos sistemos vieta. Įvairiose sistemos vietose Jei per 1 minutę – tai  atitinka MT.
    • Linijinis kraujo tekėjimo greitis- atkarpa, kurią kraujas nuteka per tam tikrą laiko vienetą. Skirtingas, priklauso nuo bendro vagos spindžio (atvirkščiai jam proporcingas)- aortoje didžiausias, kapiliaruose mažiausias.
  7. Kraujospūdis (rūšys, matavimas)
    • jėga, kuria kraujas slegia kraujagyslės sienelę.
    • Arterinis
    • Sistolinis- didžiausias kraujospūdis sistolės metu. 100- 139 mmHg (geriausia 120)
    • Diastolinis- mažiausias kraujospūdis diastolės metu. 70- 89 mmHg (geriausia 70)
    • Pulsinis spaudimas- skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio
    • Vidutinis arterinis kraujospūdis- diastolinis kraujospūdis + trečdalis pulsinio spaudimo
    • Veninis

    • Hipertenzija- nuolatinis padidėjęs kraujospūdis. Hipotenzija- nuolatinis sumažėjęs kraujospūdis.
    • Matuojamas (bent 2 kartus dėl VC tonuso kitimų, žmogaus vertinimo paklaidos, streso):
    • Tiesiogiai
    • Netiesiogiai: palpaciniu (apčiuopos) būdu – tik sistolinį AKS, auskultaciniu būdu – sistolinį ir diastolinį AKS.
  8. Kraujospūdžio fiziologinė reikšmė:
    • Dėl KS skirtumo teka arterinis kraujas. Didžiausias KS aortoje, mažiausias tuščiųjų venų žiotyse prieširdžių srityje- dėl to vyksta kryptingas tekėjimas
    • KS užtikrina Š darbą. Jei KS sumažės 50%- Š silpnai susitrauks (Franko-Starlingo dėsnis). Jeigu KS nuolat padidėjęs Š raumuo hipertrofuosis (dėl per didelio darbo)
    • Pagal KS vertinama Š ir kraujagyslių funkcinė būklė
    • Dėl KS vyksta MA tarp kraujo ir audinių
    • Dėl KS gaminasi šlapimas
  9. AKS tiesiogiai priklauso nuo:
    • AKS tiesiogiai priklauso nuo:
    • Širdies veiklos. Didėja didėjant sistoliniam tūriui.
    • Kraujagyslių tonuso. Didėjant tonusui didėja.
    • Kraujagyslių periferinio pasipriešinimo, kuris didėja: Didėjant kraujagyslių ilgiui (ypač nutukusių, nes didesnė vaskuliarizacija riebaliniame audinyje); Didėjant klampumui (hematokritui); Mažėjant kraujagyslių spindžiui
    • Cirkuliuojančio kraujo kiekio. Didėjant tūriui didėja.
    • Reguliuojami nerviniu ir humoraliniu būdu.
    • AKS įtakos turi: (netiesiogiai) Amžius; Lytis; stresas ↑S ir ↑ D; Fizinis krūvis. ↑ S, ↓D arba nekito; Gyvensena, mityba; Genetiniai veiksniai
  10. AKS reguliavimas
    • AKS reguliavimo mechanizmai skirstomi į nervinius (refleksinius) ir humoralinius, trumpalaikius ir ilgalaikius. Nerviniai refleksai dažniausiai yra trumpalaikiai. Įsijungia po sekundės, bet poveikį praranda dienos bėgyje. Jie tvarko: kraujagyslių spindį, Š susitraukimų dažnį, jėgą. Humoraliniai – ilgalaikiai, tvarko cirkiliuojančio kraujo tūrį.
    • AKS reguliavimo bendrybės. Pagrindinės kraujagyslės, reguliuojančios AKS, turi simpatinę įnervaciją. Ramybės metu simpatiniai impulsai palaiko normalų spindį. Į kraujagysles siunčiant žymiai mažiau simpatinių impulsų, jos ne tiek daug susitraukia ir tekantis kraujas jas išplečia. Suaktyvėjus simpatiniams branduoliams, jos susiaurėja.
    • Nervinis AKS reguliavimas ═ refleksinis:
    • Receptoriai baro- (aortos lanke, miego antyje)- padidėjęs AKS chemo- (miego arterijos, aortos kūneliuose) padidėjus H+, CO2, sumažėjus O2 (AKS padidėjęs)
    • Įcentriniai nervai
    • Nervinis centras (VC)- SNS, PNS
    • Išcentriniai nervai
    • Efektoriai (vykdomieji organai): Kraujagyslės (spindis) Širdis (jėga, dažnis)

Card Set Information

Author:
laura9632
ID:
325625
Filename:
Kraujo apytaka 1
Updated:
2016-11-20 12:45:40
Tags:
fiziologija
Folders:
Fiziologija
Description:
fjnfd
Show Answers:

Home > Flashcards > Print Preview